Kalbos

Mūsų tautas sieja ilga ir turtinga bendravimo ir bendradarbiavimo istorija. Nuo pat mūsų valstybių įsikūrimo mūsų tautas siejo glaudūs bei draugiški ryšiai. Šiandien dar menama, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Bohemijos karvedys Janas Žižka prieš šešis šimtus metų Žalgirio mūšyje kartu kovėsi ir nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Ši mūsų tautų istorijos akimirka yra įamžinta Jano Matejkos didingame paveiksle, kurio devyniolikto amžiaus kopija rytoj bus eksponuojama čia, Prahoje, per Lietuvos ir Čekijos istorikų konferenciją.

Kaip nuostabu, kad vos vieneriais metais trumpiau, nei trunka mūsų atkurtos valstybės istorija, tęsiasi iniciatyva pagerbti tarptautinių muzikos atlikėjų konkursų laimėtojus. Manau, kad tai - ne atsitiktinis sutapimas, o raiškus paliudijimas, kad naujųjų laikų Lietuva neįsivaizduojama be ryškaus kūrybos ir meno matmens.

Esu įsitikinęs, kad šiuo metu, kai ypatingai sunkiai prognozuojama ekonominė situacija ir gausu blogų naujienų, geriausių vadybos pavyzdžių pristatymas visuomenei tampa ypač svarbus ir reikalingas. Todėl nuoširdžiai dėkoju Metų vadybininko konkurso organizatoriams ir visiems vadybininkams, kurie priėmė iškylančius iššūkius ir ėmė kūrybingai ieškoti naujų kelių savo įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms.

Mūsų šalys gali pagrįstai didžiuotis savo ilgamete istorija ir senomis valstybingumo tradicijomis. Ankstyvųjų viduramžių Europoje Bulgarija buvo svarbi politiškai bei kultūriškai ir smarkiai paveikė daugumos slaviškųjų tautų kultūrą bei religiją. Deja, Bulgarijos, kaip ir Lietuvos, istorija ilgiems šimtmečiams buvo nulemta didžiųjų imperijų šešėlio. Tačiau, nors slegiamos ilgų priespaudos metų ir sunkių išbandymų, mūsų tautos sugebėjo išlaikyti savitumą: savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Mūsų tautų istorija liudija, kad nėra galingesnės jėgos už laisvės siekiančius žmonės. Nepaprastai tvirtas ir artimas tiltas, jungiantis mūsų šalis, tai iškili istorinė asmenybė, šviesaus atminimo gydytojas, rašytojas ir politikas, Lietuvos ir Bulgarijos pilietis Jonas Basanavičius. Visą savo gyvenimą jis paskyrė mūsų valstybėms stiprinti, pagalbai jų žmonėms, kultūrai ir istorijai puoselėti. Daktaro Basanavičiaus pavyzdys mus įkvepia gerbti ilgametes mūsų tautų tradicijas ir būti dar aktyvesniais tarptautinės bendruomenės nariais.

Lietuva, švenčianti savo valstybingumo tūkstantmetį, dar kartą prisimena savo europines šaknis bei europietišką dvasią. Šios dvasios šviesoje Vilnius džiaugiasi ir didžiuojasi kartu su Austrijos miestu Lincu, kuriam taip pat kaip ir Vilniui suteiktas garbingas Europos kultūros sostinės vardas. Džiaugiamės, pirmieji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių sulaukę tokios teisės , ir tikimės, kad būsime verti šio garbingo įpareigojimo, kad deramai tęsime 1985-aisiais metais Atėnuose pradėtą kultūros sostinės tradiciją.

Sveikinu Forumo dalyvius - Lietuvos ir Austrijos verslininkus, institucijų atstovus bei ekspertus, šiandien susitikusius Vilniuje ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių ir keistis idėjomis aktualia atsinaujinančios energijos tema. Kalbėdami apie ekonomiką, neišvengiamai pavartojame ir žodį krizė. Šiuo sudėtingu laikotarpiu didžiausias Lietuvos prioritetas yra valstybės finansų stabilumas.

Lietuva mini vieno iškiliausių savo sūnų - Jono Žemaičio- Vytauto šimtųjų gimimo metinių Jubiliejų. Tai mums visiems primena tautos ir valstybės istoriją, dvidešimtojo amžiaus vidurio pervartas, skaudžiausias tragedijas ir legendinį didvyriškumą.