Kalbos

Jūsų Karališkoji Didenybe, Karaliene Sofija, Gerbiamieji svečiai, Lietuvai ir man asmeniškai didelė garbė pasveikinti Jus Vilniuje. Jūsų apsilankymas Lietuvoje šiais metais ypač svarbus ir simboliškas, nes vyksta mūsų šaliai minint savo vardo tūkstantmetį ir Vilniui, mūsų sostinei, tapus Europos kultūros sostine. Iki šiol negaliu pamiršti tos šilumos, kurią jaučiau viešėdamas Madride prieš ketverius metus. Jau tada, pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO metais, mūsų valstybių ir tautų santykiai rodė vis augantį tarpusavio pasitikėjimą ir bendrą tikslą - kurti laisvą, stiprią ir atvirą Europą.

Vytauto Didžiojo universitetas man yra Lietuvos nepriklausomybės, gebėjimo išgyventi ir atgimti simbolis, glaudžiai susijęs su gražiausiais ir tragiškiausiais mūsų tautos laikais. 1922-ųjų Kaune jis kūrėsi labai sunkiu ir skausmingu metu - jaunai Lietuvai praradus savo sostinę su visu tuo, kas valstybės buvo užgyventa per šimtmečius ir išsaugota per okupacijas. Antrą kartą Vytauto Didžiojo universitetas radosi dar sovietinėje teritorijoje, kaip Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės ženklas. Jo idėja buvo užvaldžiusi šviesiausius tų laikų lietuvių mokslo ir kūrybos žmones, negailėjusius nei žinių, nei jėgų, kad Lietuva šviestųsi ir tobulėtų.

Jūsų Ekscelencija Tarja Halonen, Gerbiamasis profesoriau Pentti Arajarvi, Ponios ir ponai! Nuoširdžiai dėkoju už šiltą mano, ponios Almos ir mane atlydėjusios delegacijos priėmimą! Šiandien vykę susitikimai, mūsų nuoširdūs ir atviri pokalbiai leido pasijusti esant tarp partnerių ir draugų.

Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti ir pasveikinti gausiai susirinkusius į Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacijos ,,British Chamber of Commerce" renginį, skirtą asociacijos veiklos dešimtmečiui Lietuvoje paminėti. Šiandien asociacija gali pagrįstai didžiuotis, kad yra viena iš aktyviausiai veikiančių užsienio prekybos organizacijų Lietuvoje. Ši asociacija šiuo metu vienija daugiau kaip 120 įvairių sričių verslo atstovų iš Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir tarptautinių įmonių.

Jau trečią kartą susitinkame pagerbti jaunųjų Lietuvos mokslininkų, kurie savo nuosekliu ir kantriu darbu tvirtina šalies mokslo pagrindus ir kuria ateities gaires. Toks kasmetinis renginys ne tik tampa gražia tradicija, bet ir atskleidžia būtinybę visuomenei pristatyti aukščiausius mokslo laimėjimus.

Kartu su Jumis, didžiausią žydų tragediją išgyvenusiais žmonėmis, lenkiu galvą Holokausto aukų atminimui. Holokaustas - tai ir Lietuvos skausmas, nes netekome Lietuvos žydų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, kartu patyrėme mūsų žemę niokojusių okupantų skriaudas, kartu kūrėme teisingesnę ir gražesnę savo valstybę. Gaila, kad šią istorinę mūsų tautų sugyvenimo tradiciją apjuodino tie, kurie sutepė savo sąžinę kolaboruodami su naciais.

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos piliečiai, Paskutinį kartą savo metiniu pranešimu kreipiuosi į Lietuvos žmones ir Lietuvos parlamentą. Kitais metais šią konstitucinę pareigą atliks jau kitas valstybės vadovas, laikydamasis savo nuostatų ir vertybių hierarchijos, iš savo pozicijų žvelgdamas į įvairių Lietuvos gyvenimo sričių dabartį ir ateitį. Mano mintis apie šalies iššūkius ir galimybes juos įveikti Lietuvos žmonės jau ne kartą girdėjo. Man teko didelė garbė ir atsakomybė dvi kadencijas - dešimt metų - tautos valia būti laisvos demokratinės Lietuvos prezidentu. Tai - daugiau nei pusė dvidešimtuosius metus skaičiuojančios vėl atkurtos mūsų nepriklausomos valstybės istorijos. Visą šį laiką kalbėjau ir dirbau kaip liepė širdis, vadovaudamasis Konstitucijos normomis ir savo įsitikinimais, siekdamas Tėvynės gerovės.