EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 2664154, faks. 2664145
 

Paieška

Ieškoti

Kalbos

image
Jūsų Karališkoji Didenybe, Karaliene Sofija, Gerbiamieji svečiai, Lietuvai ir man asmeniškai didelė garbė pasveikinti Jus Vilniuje. Jūsų apsilankymas Lietuvoje šiais metais ypač svarbus ir simboliškas, nes vyksta mūsų šaliai minint savo vardo tūkstantmetį ir Vilniui, mūsų sostinei, tapus Europos kultūros sostine. Iki šiol negaliu pamiršti tos šilumos, kurią jaučiau viešėdamas Madride prieš ketverius metus. Jau tada, pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO metais, mūsų valstybių ir tautų santykiai rodė vis augantį tarpusavio pasitikėjimą ir bendrą tikslą - kurti laisvą, stiprią ir atvirą Europą.
 
image
Vytauto Didžiojo universitetas man yra Lietuvos nepriklausomybės, gebėjimo išgyventi ir atgimti simbolis, glaudžiai susijęs su gražiausiais ir tragiškiausiais mūsų tautos laikais. 1922-ųjų Kaune jis kūrėsi labai sunkiu ir skausmingu metu - jaunai Lietuvai praradus savo sostinę su visu tuo, kas valstybės buvo užgyventa per šimtmečius ir išsaugota per okupacijas. Antrą kartą Vytauto Didžiojo universitetas radosi dar sovietinėje teritorijoje, kaip Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės ženklas. Jo idėja buvo užvaldžiusi šviesiausius tų laikų lietuvių mokslo ir kūrybos žmones, negailėjusius nei žinių, nei jėgų, kad Lietuva šviestųsi ir tobulėtų.
 
image
Širdis kupina džiaugsmo pažiūrėjus į Jus visus, čia susirinkusius. Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus, gerbiamosios viešnios ir svečiai, brangios mamos.
 
Jūsų Ekscelencija Tarja Halonen, Gerbiamasis profesoriau Pentti Arajarvi, Ponios ir ponai! Nuoširdžiai dėkoju už šiltą mano, ponios Almos ir mane atlydėjusios delegacijos priėmimą! Šiandien vykę susitikimai, mūsų nuoširdūs ir atviri pokalbiai leido pasijusti esant tarp partnerių ir draugų.
 
Sveikinu šio renginio organizatorius, Lietuvos ir Suomijos verslo atstovus bei ekonominės politikos ekspertus, susitikusius ieškoti naujų verslo galimybių tarp mūsų šalių. Džiaugiuosi sveikindamasis su Jumis Suomijoje, šalyje, su kuria mūsų verslą sieja šimtametė istorija. Net bendri mūsų kalbų žodžiai, pavyzdžiui, kirvis (suomiškai - kirves), daržas (tarha) ar laivas (laiva) liudija, kad dar žiloje senovėje skirtinguose Baltijos krantuose gyvenusios ugrų-finų ir baltų gentys dalijosi savo žiniomis apie tai, kuo vertėsi: suomiai iš baltų mokėsi žemdirbystės, baltai iš suomių - laivybos.
 
image
Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti ir pasveikinti gausiai susirinkusius į Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacijos ,,British Chamber of Commerce" renginį, skirtą asociacijos veiklos dešimtmečiui Lietuvoje paminėti. Šiandien asociacija gali pagrįstai didžiuotis, kad yra viena iš aktyviausiai veikiančių užsienio prekybos organizacijų Lietuvoje. Ši asociacija šiuo metu vienija daugiau kaip 120 įvairių sričių verslo atstovų iš Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir tarptautinių įmonių.
 
image
Jau trečią kartą susitinkame pagerbti jaunųjų Lietuvos mokslininkų, kurie savo nuosekliu ir kantriu darbu tvirtina šalies mokslo pagrindus ir kuria ateities gaires. Toks kasmetinis renginys ne tik tampa gražia tradicija, bet ir atskleidžia būtinybę visuomenei pristatyti aukščiausius mokslo laimėjimus.
 
image
Kartu su Jumis, didžiausią žydų tragediją išgyvenusiais žmonėmis, lenkiu galvą Holokausto aukų atminimui. Holokaustas - tai ir Lietuvos skausmas, nes netekome Lietuvos žydų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, kartu patyrėme mūsų žemę niokojusių okupantų skriaudas, kartu kūrėme teisingesnę ir gražesnę savo valstybę. Gaila, kad šią istorinę mūsų tautų sugyvenimo tradiciją apjuodino tie, kurie sutepė savo sąžinę kolaboruodami su naciais.
 
image
Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos piliečiai, Paskutinį kartą savo metiniu pranešimu kreipiuosi į Lietuvos žmones ir Lietuvos parlamentą. Kitais metais šią konstitucinę pareigą atliks jau kitas valstybės vadovas, laikydamasis savo nuostatų ir vertybių hierarchijos, iš savo pozicijų žvelgdamas į įvairių Lietuvos gyvenimo sričių dabartį ir ateitį. Mano mintis apie šalies iššūkius ir galimybes juos įveikti Lietuvos žmonės jau ne kartą girdėjo. Man teko didelė garbė ir atsakomybė dvi kadencijas - dešimt metų - tautos valia būti laisvos demokratinės Lietuvos prezidentu. Tai - daugiau nei pusė dvidešimtuosius metus skaičiuojančios vėl atkurtos mūsų nepriklausomos valstybės istorijos. Visą šį laiką kalbėjau ir dirbau kaip liepė širdis, vadovaudamasis Konstitucijos normomis ir savo įsitikinimais, siekdamas Tėvynės gerovės.
 
 

Mūsų šalių istorijos ir žmonių vienas kito geresnis pažinimas yra raktas į laisvos ir stiprios valstybės kūrimą. Tikiu, kad ši konferencija mūsų šalių bendravimą padarys dar gilesnį ir tvirtesnį, nes joje bus aptariama mūsų šalių istorija. Čekų ir lietuvių istoriniai ryšiai tęsiasi nuo pat mūsų valstybių susikūrimo. Net nuo XV amžiaus lietuvių ir čekų tautos ne kartą yra kovojusios už viena kitos laisvę.

 
image
Mūsų tautas sieja ilga ir turtinga bendravimo ir bendradarbiavimo istorija. Nuo pat mūsų valstybių įsikūrimo mūsų tautas siejo glaudūs bei draugiški ryšiai. Šiandien dar menama, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Bohemijos karvedys Janas Žižka prieš šešis šimtus metų Žalgirio mūšyje kartu kovėsi ir nugalėjo Kryžiuočių ordiną. Ši mūsų tautų istorijos akimirka yra įamžinta Jano Matejkos didingame paveiksle, kurio devyniolikto amžiaus kopija rytoj bus eksponuojama čia, Prahoje, per Lietuvos ir Čekijos istorikų konferenciją.
 
Kaip nuostabu, kad vos vieneriais metais trumpiau, nei trunka mūsų atkurtos valstybės istorija, tęsiasi iniciatyva pagerbti tarptautinių muzikos atlikėjų konkursų laimėtojus. Manau, kad tai - ne atsitiktinis sutapimas, o raiškus paliudijimas, kad naujųjų laikų Lietuva neįsivaizduojama be ryškaus kūrybos ir meno matmens.
 
image
Esu įsitikinęs, kad šiuo metu, kai ypatingai sunkiai prognozuojama ekonominė situacija ir gausu blogų naujienų, geriausių vadybos pavyzdžių pristatymas visuomenei tampa ypač svarbus ir reikalingas. Todėl nuoširdžiai dėkoju Metų vadybininko konkurso organizatoriams ir visiems vadybininkams, kurie priėmė iškylančius iššūkius ir ėmė kūrybingai ieškoti naujų kelių savo įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms.
 
Mūsų šalys gali pagrįstai didžiuotis savo ilgamete istorija ir senomis valstybingumo tradicijomis. Ankstyvųjų viduramžių Europoje Bulgarija buvo svarbi politiškai bei kultūriškai ir smarkiai paveikė daugumos slaviškųjų tautų kultūrą bei religiją. Deja, Bulgarijos, kaip ir Lietuvos, istorija ilgiems šimtmečiams buvo nulemta didžiųjų imperijų šešėlio. Tačiau, nors slegiamos ilgų priespaudos metų ir sunkių išbandymų, mūsų tautos sugebėjo išlaikyti savitumą: savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Mūsų tautų istorija liudija, kad nėra galingesnės jėgos už laisvės siekiančius žmonės. Nepaprastai tvirtas ir artimas tiltas, jungiantis mūsų šalis, tai iškili istorinė asmenybė, šviesaus atminimo gydytojas, rašytojas ir politikas, Lietuvos ir Bulgarijos pilietis Jonas Basanavičius. Visą savo gyvenimą jis paskyrė mūsų valstybėms stiprinti, pagalbai jų žmonėms, kultūrai ir istorijai puoselėti. Daktaro Basanavičiaus pavyzdys mus įkvepia gerbti ilgametes mūsų tautų tradicijas ir būti dar aktyvesniais tarptautinės bendruomenės nariais.
 

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje




Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 21750503

Šiandien apsilankė: 4280

Dabar naršo: 404

@ 2008 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Prašome pranešti apie netikslumus. Sprendimas: Fresh media