EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 2664154, faks. 2664145
 

Paieška

Ieškoti

Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus tostas per iškilmingą vakarienę valstybinio vizito Suomijoje metu

Jūsų Ekscelencija Tarja Halonen,
Gerbiamasis profesoriau Pentti Arajarvi,
Ponios ir ponai!
 

Nuoširdžiai dėkoju už šiltą mano, ponios Almos ir mane atlydėjusios delegacijos priėmimą! Šiandien vykę susitikimai, mūsų nuoširdūs ir atviri pokalbiai leido pasijusti esant tarp partnerių ir draugų.

 

Lietuvių tautos, šiemet mininčios savo valstybės vardo tūkstantmetį, istorija ne kartą buvo susipynusi su suomių tautos istorija. Nuo seniausių laikų finų-ugrų ir baltų gentis vienijo Baltijos jūra ir domėjimasis vienų kitais. Susipynusius kaimynystėje gyvenusių tautų ryšius liudija net bendri mūsų kalbų žodžiai: laiva, krantas, kirvis, ratas, tiltas.

 

Istorinės ir geografinės aplinkybės mūsų valstybėms lėmė sudėtingą būtį Rytų ir Vakarų kultūrų bei civilizacijų sankirtų erdvėje. Mūsų tautos ir valstybės buvo veikiamos skirtingų politinių ir kultūrinių įtakų, tačiau turėjo ir daug bendrumų. Suomijos ir Lietuvos ryšius istoriniai šaltiniai mini jau 1330 metais, o XVI amžiuje Vilniuje įvykusios ir į Suomiją Renesanso kultūros įkvėpimą atnešusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės princesės Kotrynos Jogailaitės (Catherina Jagellonica) bei Suomijos Didžiojo Kunigaikščio Jono (Duke John) vedybos sujungė mūsų kraštus Vazų dinastiniais ryšiais. Džiaugiuosi, kad šią istorijos dvasią turėsiu galimybę pajusti rytoj, lankydamasis Turkų pilyje.

 

Malonu, kad dar XIX amžiaus pabaigoje suomių kalbininkai ir folkloro tyrinėtojai ėmė domėtis lietuvių kalba, tautosaka ir dvasine kultūra. Jau tuomet tikrais Lietuvos bičiuliais tapo suomių rašytoja Maila Talvio, kalbotyrininkas Jooseppis Julius Mikkola ir Helsinkio universiteto profesorius Aukustis Robertas Niemis, savo kūriniuose ir publicistikoje rašę apie Lietuvą ir jos tautos išlikimo problemas. Į bendrą mūsų tautų kultūros paveldą įrašyti ir iš Suomijos kilusio filosofo Vasilijaus Sezemano bei Kaune kūrusio rašytojo Henrio Parlando darbai ir veikla. Deja, šį tautų ir visuomenių ryšį bei artimą mūsų valstybių politinį dialogą, užsimezgusį po istoriškai Lietuvai ir Suomijai reikšmingų 1918 metų, XX amžiaus viduryje vėl nutraukė Rytinę Baltijos pakrantę pasiglemžusi sovietinė okupacija.

 

Baltijos valstybės patyrė sudėtingą totalitarinės priespaudos, žmonių kančių ir pasipriešinimo kovų laikotarpį. Ši skaudi atmintis liko gyva kiekvieno laisvės siekusio ir šiandien ją kuriančio lietuvio širdyje. Lygiai taip pat, kaip ir nepaprasto didvyriškumo pavyzdžiu mums liks suomių tautos kovos dėl savo valstybės nepriklausomybės - Žiemos, o vėliau Tęstiniame - kare. O tokios asmenybės kaip maršalas Gustavas Manerheimas visada liks atsidavimo brangiems savo tautos ir valstybės laisvės idealams įsikūnijimu.

 

Pastarieji dešimtmečiai mūsų regionui vėl tapo naujų, didelių vilčių pradžia. Prieš dvidešimt metų prie Baltijos įvykęs lūžis ir išsivadavimas iš totalitarinės priespaudos gniaužtų mums atvėrė istorinių galimybių langus, mūsų valstybes ir tautas vėl sujungė artimas bendrumo ir tarpusavio supratimo dialogas. Su pagarba prisimename, kad pirmasis nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą aplankęs Vakarų valstybės vadovas buvo Suomijos Prezidentas Maunas Koivistas. Su dėkingumu minime Lietuvai skirtą nuoširdžią Suomijos techninę ir finansinę paramą.

 

Šiandien džiaugiamės kasmet vis stiprėjančiais ryšiais, iki šiol augusia tarpusavio prekyba ir investicijomis, visuomenių bendravimą palaikančia Lietuvos bičiulių Suomijoje - Donelaičio draugijos, - veikla, aktyvia Suomijos lietuvių bendruomene ir bendrais kultūros žmonių projektais.

 

Gerbiamieji,

 

Naujų ir sudėtingų pasaulinių iššūkių akivaizdoje turime ieškoti neišnaudotų iniciatyvų Lietuvos ir Suomijos ryšių plėtrai, gilinti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą. Nuo šių metų liepos iki 2010 birželio Baltijos jūros valstybių tarybai pirmininkausianti Lietuva daug dėmesio skirs iniciatyvoms, skatinančioms regiono ekonominį konkurencingumą, ir švariai, saugiai Baltijos jūrai. Tikiu, kad laukiama Europos Sąjungos Baltijos jūros strategija taip pat atvers daug galimybių Europos Sąjungos narėms kartu rūpinti Baltijos regiono ateitimi.

 

Mūsų regionui šiandien būtinas efektyvus energetikos ir transporto jungčių tinklas, kuris paspartintų realią abiejų Baltijos krantų ekonomikos ir energetikos rinkų integraciją. Neabejoju, kad Europos Komisijos inicijuoto Baltijos energetikos rinkos sujungimo plano įgyvendinimas bei skiriamos lėšos paspartins energetikos jungčių tarp Šiaurės ir Baltijos šalių projektus.

 

Ne mažiau nei energetinis saugumas šiandien mūsų dėmesį prikausto klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimai. Baltijos jūros regionas yra vienas labiausiai pažeidžiamų klimato kaitos kontekste, todėl Baltijos jūros ekologinis saugumas turi tapti vienu didžiausių mūsų šalių bendradarbiavimo prioritetų.

 

Ponios ir ponai,

 

Šiandien, kai visą pasaulį užklupo sudėtingi ekonominiai iššūkiai ir naujos grėsmės saugumui, rūpindamiesi savo gerove, negalime pamiršti sudėtingų problemų kaimyniniuose regionuose ir visame pasaulyje. Lietuvą ir Suomiją sieja bendra atsakomybė ginti laisvės, demokratijos, teritorinio integralumo ir tarptautinės teisės principus. Tikiuosi, kad, būdami Europos Sąjungos nariais, neliksime abejingi mūsų kaimynų siekiui kurti savarankiškas, demokratines valstybes ir padėsime jiems žengti taikiu euroatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad gegužės pradžioje vyksiančiame ES ir Rytų šalių vadovų susitikime Prahoje pavyks sėkmingai pradėti visai Europai svarbų Rytų partnerystė projektą, kuris efektyviai paremtų Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo šalių siekius.

 

Jūsų Ekscelencija!

 

Keliu taurę už Jūsų, Prezidente, ir Jūsų, Pone Pentti Arajarvi, sveikatą, už tai, kad ir ateityje klestėtų bendrais interesais ir vertybėmis grįsta Suomijos ir Lietuvos partnerystė!


Valdas Adamkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje




Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 23405856

Šiandien apsilankė: 718

Dabar naršo: 314

@ 2008 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Prašome pranešti apie netikslumus. Sprendimas: Fresh media