EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 2664154, faks. 2664145
 

Paieška

Ieškoti

Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo dvidešimtmečio minėjime

Rektoriau, dėstytojai ir visi šio iškilmingo posėdžio dalyviai!

 

Sveikinu čia susirinkusius akademinės bendruomenės narius ir visus, kuriems Vytauto Didžiojo universiteto istorija ir dabartis - brangi ir sava. Ir save priskiriu tokiems žmonėms, todėl apie mūsų Alma Mater negaliu kalbėti vien kaip apie Kaune veikiantį akademinės veiklos židinį.

 

Vytauto Didžiojo universitetas man yra Lietuvos nepriklausomybės, gebėjimo išgyventi ir atgimti simbolis, glaudžiai susijęs su gražiausiais ir tragiškiausiais mūsų tautos laikais. 1922-ųjų Kaune jis kūrėsi labai sunkiu ir skausmingu metu - jaunai Lietuvai praradus savo sostinę su visu tuo, kas valstybės buvo užgyventa per šimtmečius ir išsaugota per okupacijas. Antrą kartą Vytauto Didžiojo universitetas radosi dar sovietinėje teritorijoje, kaip Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės ženklas. Jo idėja buvo užvaldžiusi šviesiausius tų laikų lietuvių mokslo ir kūrybos žmones, negailėjusius nei žinių, nei jėgų, kad Lietuva šviestųsi ir tobulėtų.

 

Žvelgdami į Vytauto Didžiojo universiteto kūrėjų ir absolventų sąrašą, jaučiamės taip, lyg vartytume Lietuvos istorijos puslapius. Maironis, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Zigmas Žemaitis, Tadas Ivanauskas, Vincas Čepinskis, Mykolas Romeris, Vaižgantas, Putinas, Krėvė, Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis ir daugybė kitų Lietuvos legendų buvo universiteto dėstytojai, jaunajai kartai suteikę daugiau negu profesiją. Jie įskiepijo patriotizmą, atvirumą pasauliui ir tiesai, atsakomybę už savo tautos kultūros tąsą.

 

Tikriausiai čia ir glūdi atsakymas į klausimą, kodėl Vytauto Didžiojo universitetas davė Lietuvai tiek daug. Jis 1939-1940 metais savo mokslo ir intelekto jėga padėjo atsikurti lietuviškajam Vilniaus universitetui, tapo dvasiniu lietuvybės branduoliu tuo laiku brendusioms kartoms, kurios išgyveno okupacijų siaubą, išėjo į pokario miškus arba priverstinai emigravo. Ši laisvės, tiesos ir patriotizmo dvasia, ugdoma Universitete, kėlė didžiausią visų okupantų susierzinimą - vertė uždaryti atskirus fakultetus arba ir visą Universitetą.

 

Tačiau istorija liudija, kad kultūros ir mokslo židinio fizinis sunaikinimas nesumažina žmonių troškimo siekti tiesos. Kiekviena nauja karta savo brandą įrodo siekiu ieškoti išminties, mokytis, kaupti dvasines vertybes ir dalytis jomis su kitais. Todėl tautinį atgimimą išgyvenančioje Lietuvoje turbūt nė negalėjo būti kitaip. Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas, kaip tautinės, dvasinės ir kultūrinės pilnatvės atkūrimas, buvo gyvybiškai būtinas.

 

Tačiau šiandien svarbu ne tik prisiminti jo istoriją ar švęsti 20-metį, bet kur kas svarbiau - šios sukakties šviesoje apmąstyti Universiteto misiją ir vietą mūsų ateities gyvenime.

 

Akademinės kultūros centrų svarba visuomenei ir valstybei itin išryškėja probleminiais ir kritiniais laikais ar ekonominio netikrumo akivaizdoje. Kad mūsų gyvenimas nepriklausytų nuo menkiausių pasaulio permainų, ekonominis, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas turi būti statomas ant tvirtų istorinės atminties, mokslo ir kultūros pamatų. Tad pagrindą visaverčiam tautos ir valstybės gyvenimui šiandien ir visais laikais gali suteikti tik savo misiją suvokiantis ir ja tikintis Universitetas.

 

Šiuolaikinis Universitetas tarnauja visuomenei ir jo tikslas - teikti žinių, ugdyti kritinį mąstymą, skiepyti žingeidumą ir, svarbiausia, skleisti tai visuomenei, kuriai jis tarnauja. Tai itin svarbu šiandien, kai nuolat patiriame ir idėjų, ir ryžto jomis pasinaudoti stygių.

 

Klausiu savęs ir Jūsų: kas gali išmokyti tos proto drąsos? Randu vienintelį atsakymą. Tai pajėgia tik universitetai - laisvų, drąsių ir išmintingų žmonių bendruomenės. Čia randasi laisvės ir drąsos dvasia, čia kuriama mokslo pažanga ir prasideda kultūriniai sąjūdžiai, čia bręsta stiprios dvasios asmenybės. Todėl į universiteto instituciją apskritai ir į mūsų visų Alma Mater pirmiausiai žvelgiu kaip į kelrodį, vedantį visuomenę drąsių sprendimų ir atvirumo naujovėms keliu.

 

Turime pripažinti, kad šiandien ir universitetams reikia gerokai atsinaujinti. Tai buvo aišku jau prieš dešimtmetį, kai pirmą išsamią Lietuvos mokslo būklės analizę atliko užsienio specialistai. Visą šią kadenciją raginau pradėti mokslo ir studijų reformą, palaikiau ne vieną šia kryptimi vedančią iniciatyvą.

 

Džiaugiuosi, kad Jūsų akivaizdoje šią minutę galiu pasakyti žinią, kuri mane pasiekė kelyje iš Vilniaus į Kauną. Lietuvos Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą. Manau, kad ši pertvarka ves į mokslo aukštumas.

 

Nuolatinis reformos atidėliojimas jau padarė žalos akademiniam gyvenimui ir psichologiniam nusiteikimui. Studentai, dėstytojai, mokslininkai ir visuomenė ėmė abejoti kokiu keliu einama, ar šalyje įmanoma pažanga.

 

Tačiau vis dėlto tikiu, kad dabartinės problemos yra laikinos ir neatsiejamos nuo jaunos valstybės, jos švietimo sistemos augimo ir savojo kelio paieškų. Pažvelgus į atkurto Vytauto Didžiojo universiteto dvidešimties metų istoriją, sunkumai ir rūpesčiai dėl jų neužgožia akivaizdžios pažangos. Tikiu Lietuvos universitetų mokslininkų ir studentų drąsa ir viliuosi, kad dar po dvidešimties metų ne viena mokslo sritis garsins Lietuvą, mūsų mokslo centruose dirbs mokslininkai iš kitų šalių, vyks aktyvi inovacija, o mūsų mokslo tyrimai trauks pasaulio verslo dėmesį.

 

Visada sakiau ir dar pakartosiu, kad vien profesinė veikla, vien mokslo ir technikos pažanga be humaniškojo matmens yra bevertė ir net pavojinga. Prieš dvidešimt metų Vytauto Didžiojo universitetas suteikė daug naujų impulsų Lietuvos politikai, kultūrai ir viešajam gyvenimui. Posovietinio gyvenimo fone jis tapo laisvos minties skleidėju ir išeities tašku aukštojo mokslo reformai. Juk čia dėstė geriausi dėstytojai iš Lietuvos ir Vakarų aukštųjų mokyklų, tarp kurių buvo žiedas mokslinę karjerą emigracijoje padariusių lietuvių.

 

Todėl nesistebiu, kad Universiteto akademinė bendruomenė pirmoji viešai pritarė sprendimui tapti eksperimentiniu universitetu įgyvendinant mokslo ir studijų reformą, kad studentai vieni pirmųjų aktyviai palaikė pertvarkos idėjas. Linkiu ir ateityje drąsiai pasitikti permainas, nelikti vien stebėtojais, aktyviai įsitraukti į studijų atnaujinimo procesus. Nuo Jūsų, nuo akademinės bendruomenės aktyvumo priklauso, kokiu vektoriumi juda visuomenė ir valstybė.

 

Vytauto Didžiojo universitetas man tarytum įprasmina žingeidų, stiprių vertybinių pažiūrų ir atvirą permainoms Lietuvos žmogų. Būkite tokie ir siekite šių tikslų.

 

Valdas Adamkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas


Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje




Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 23406278

Šiandien apsilankė: 1140

Dabar naršo: 318

@ 2008 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Prašome pranešti apie netikslumus. Sprendimas: Fresh media