EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 2664154, faks. 2664145
 

Paieška

Ieškoti

Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta pradedant IX Nacionalinius maldos pusryčius

Jūsų Ekscelencijos Bažnyčios vadovai,
Gerbiamieji ambasadoriai,
Maldos pusryčių viešnios ir svečiai,
 

Devintąjį kartą čia, Vilniuje, susirinkome į Nacionalinius mados pusryčius. Tęsiama graži tradicija pabūti kartu, pamąstyti ir pasikalbėti apie krikščioniškųjų ir bendražmogiškųjų vertybių vietą šios dienos pasaulyje. Krikščioniškasis matmuo unikalus tuo, kad jis, kviesdamas atvirai ir drąsiai žvelgti į čia ir dabar kylančius sunkumus, kartu kviečia kelti aukštyn savo žvilgsnį ir savo širdis. Kviečia prisiminti idealus, amžiais teikiančius atsvarą tam, kas laikina, nors ir labai sunku.

 

Be abejo, vienas svarbiausių pastarojo laiko ženklų, palietusių visas mūsų gyvenimo sritis - tai pasaulinės bei nacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis. Bet ar teisinga visavertį žmogaus, tautos ir valstybės gyvenimą suvesti vien į ekonominę gerovę? Nejaugi finansinė krizė mums, europiečiams, krikščionybės pagrindu susiformavusiai civilizacijai, sukelia tik visuotinio nusivylimo, nežinios ir tuštumos jausmą?

 

Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, apie krizę per šiuos Maldos pusryčius noriu kalbėti kaip apie tam tikrą kūrybą. Taip, būtent kūrybą, nes iš religinės, iš dvasinės perspektyvos krizė yra augimo, brendimo ir naujo, kokybiškai pakeisto gyvenimo galimybė. „Jei grūdas, nukritęs į dirvą, neapmirs, jis neduos naujų vaisių" - taip krizę mato Evangelija. Tuo tarpu mes šiandien turime įžvelgti, kas mūsų gyvenime, kaip tas grūdas, turi apmirti ir duoti naujų vaisių.

 

O apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė: nežabotas egoizmas, pelno kultas, įsitikinimai, kad egzistuoja kažkokie dėsniai, galintys pakeisti asmeninę atsakomybę, nubraukti įsipareigojimus. Sakyčiau, kad į krizę vedė ir mūsų požiūris į jauno žmogaus formavimą. Ugdymą ir išmintį mes pakeitėme žinių teikimu, nors visi žinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apie pasiaukojimą ir aukotis, išmanyti moralės teorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie solidarumą bei pilietinę visuomenę ir būti atsakingu piliečiu.

 

Esu sakęs: žmogui visada, o ypač sunkumų akivaizdoje, būtina pastanga pakilti virš kasdienių problemų. Kodėl, dejuodami dėl nūdienos bėdų, nesusimąstome, kokie iš krizės išeisime: susitelkę, solidarūs, parodę atjautą ir supratimą ar susiskaldę, slegiami nuoskaudų ir nepasitikėjimo? Todėl žodžių junginyje „laikini sunkumai" visada prašiau ir prašau akcentuoti žodį „laikini". Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvos istoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laiką įvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtų pavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiaus vidurį ar Sausio 13-osios naktį ?

Todėl šiandieną noriu vertinti ne kaip likimo atsiųstą nelaimę, o kaip didelę galimybę pasitikrinti: ar teisingais principais vadovaujamės kurdami ir puoselėdami savo valstybę? Kam skiriame savo pastangas? Ar nešvaistome jėgų ir laiko menkaverčiams ir antraeiliams dalykams? Ar, kalbėdami apie valstybę, neužmirštame ir nenuvertiname žmogaus?

 

Nors krizė ištiko ekonomiką, bet skaudžiausias jos padarinys - dar kartą atsivėrusios visuomeninės ir socialinės problemos: susvetimėjimas, diferenciacija, solidarumo stoka. Ar į tokią dabartį atėjome ne todėl, kad buvome itin sureikšminę interesus, ypač ekonominius, ir visiškai nuvertinę vertybes, idėjas, idealus? Ar nebuvo taip, kad, siekdami gero ir patogaus gyvenimo, smukome į moralinę prarają? Sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus - tai galimybė praregėti ir pažinti bei suvokti esminius mūsų gyvenimo dalykus. Galimybė grįžti prie krikščionybės ir bendražmogiškojo bendrabūvio esmės. Galimybė nenaikinti savęs iš vidaus ir išlikti žmonėmis, tauta, valstybe. Tikėjimas ir pasitikėjimas - štai tvirčiausias pamatas ieškant kelio iš nežinios, baimės ir netikrumo.

 

Savęs ir Jūsų noriu paklausti: „Kas labiausiai žlugdo ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą, ir visuomenės pasitikėjimą valstybe?" Manau - praraja tarp žodžių ir veiksmų. Piliečiai atleidžia už klaidas, bet neatleidžia už melą. Ne klaidos varo visuomenę į visuotinę neviltį ir nepasitikėjimą, o tai, kas vyksta klaidas padarius. Kai neužtenka drąsos pasakyti tiesą, o žūtbūt bandoma pasiteisinti, pasislėpti, ieškoti kaltų. Kai pradedama manipuliuoti tokiais svertais kaip Konstitucija, įstatymai ar kiti teisės aktai. Kai įsigali dvejopi standartai ir teisės, vien kaip priemonės, suvokimas. Ar tai - prielaida augti antrąjį laisvės dešimtmetį baigiančios skaičiuoti visuomenės solidarumui? Šiai problemai įveikti nereikia milijardų, nes pasirinkimas, ar laikysimės europietiškų krikščionybės principų, priklauso tik nuo mūsų.

 

Suprantu, kad aukšta Maldos pusryčių gaida neleidžia per daug dėmesio skirti konkrečioms sritims. Bet noriu pabrėžti: dabartinė krizė pirmiausia yra mūsų dvasios krizės, dvasios devalvacijos rezultatas. Istorija primena: valstybės, sudarytos iš savanaudžių, neišvengiamai žlunga kaip žlunga grynuoju savanaudiškumu pagrįsta finansų sistema. Liberalizmo tėvai gyveno visuomenėje, suformuotoje krikščioniškojo solidarumo principu. Todėl jiems buvo neįsivaizduojama, kad žmogaus egoizmas gali peržengti tam tikras ribas. Jie manė, kad asmuo gali siekti naudos tik paisydamas bendrų interesų. Deja, pasaulis nutolo nuo šios nuostatos, ir tai - labai grėsminga tendencija. Jei valstybė lieka tik arbitru, konstatuojančiu stipriojo pergalę, einama link valstybės žlugimo.

 

Todėl klausiu: „Ar šiandien nėra gera proga iš esmės perorientuoti mąstymą pozityvios bendrystės kryptimi?" Konkurencijos kategorija tinka kalbant apie prekybą, bet ne apie visuomenės narių santykius. Tik kuriant ir išlaikant darnų visuomenės ir piliečių ryšį, viešojo gyvenimo lygmuo gali kokybiškai kilti. Tačiau tam reikia, kaip minėjau, visų visuomenės grandžių supratingumo ir geranoriškumo.

 

Beje, būtų neteisinga laikyti tai vien siekiamybe, nes ir žmogiškojo, ir politinio solidarumo pavyzdžių matome nuolat. Mūsų žmonės dosniai aukoja kilniems tikslams įvairiuose televizijos projektuose, atveria savo namų duris į susitikimą Vilniuje atvykusiems jauniesiems krikščionių piligrimams, kuria socialiai atsakingo verslo tradicijas, aukščiau už pelną iškeldami žmogų ir saugią bei orią jo aplinką, steigia aukštąsias mokyklas.

 

Tai ir yra gyvoji krikščionybė, gyvasis humaniškumas. Būtina tai pastebėti, nenutylėti, skatinti. Tuo tarpu Maldos pusryčiai, siekiantys krikščioniškųjų tiesų pagrindu telkti kultūros, verslo, politikos lyderius, kartu turėtų būti ir bendrija, kuri įvardija visuomenės moralinę savijautą ir atveria galimus vektorius sunkumams įveikti. Juk Lietuvoje trūksta centrų, kurie vienytų besipriešinančius socialinei įtampai ir kitoms negatyvioms tendencijoms, stiprintų demokratijos pamatus, nacionalinį saugumą, tautinį identitetą. Kurie įsipareigotų tam, ką prieš dvidešimt metų vykdė Lietuvos Sąjūdis.

 

Ir dar viena mintis. Kai įvairioms auditorijoms tenka kalbėti apie ateities perspektyvas, mano žvilgsnis visada krypsta į jaunus žmones. Į juos dedame didžiausias viltis ir daugiausiai lūkesčių. Prieš šešiolika metų pas mus viešėdamas Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Tavęs, Lietuvos jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys: ne nuo langų, bet nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį". Šiandien kartoju Šventojo Tėvo žodžius jaunuomenei, kuri per tą laiką, prabėgusį nuo istorinio vizito, išaugo ir jau subrendo. Ši užduotis laukia kiekvieno iš Jūsų, ši užduotis lauks Jūsų vaikų ir provaikaičių. Valstybės kūrimas - tęstinis ir niekada nesibaigiantis procesas. Krizės prasideda ir baigiasi, o Lietuva ir lietuviai liks. Turi likti. Todėl turime būti stiprūs. O visais sunkmečiais būsime stiprūs tiek, kiek gerovės sąlygomis liksime ištikimi pamatinėms moralinėms vertybėms.

 

Vienos iš tų vertybių - tikėjimo lietuvių tauta, Lietuvos valstybe ir visais jos žmonėmis.

 

Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje




Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 27499219

Šiandien apsilankė: 502

Dabar naršo: 217

@ 2008 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Prašome pranešti apie netikslumus. Sprendimas: Fresh media