Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale

Kartu su Jumis, didžiausią žydų tragediją išgyvenusiais žmonėmis, lenkiu galvą Holokausto aukų atminimui.

Holokaustas - tai ir Lietuvos skausmas, nes netekome Lietuvos žydų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, kartu patyrėme mūsų žemę niokojusių okupantų skriaudas, kartu kūrėme teisingesnę ir gražesnę savo valstybę. Gaila, kad šią istorinę mūsų tautų sugyvenimo tradiciją apjuodino tie, kurie sutepė savo sąžinę kolaboruodami su naciais.

Tačiau garbė tiems mūsų bendrapiliečiams, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo žydus nuo budelių rankos. Tie žmonės jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, jog net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi, jog tiesos negalima nužudyti.

Tikiu, kad istorijos pamokos yra svarbios šiuolaikinės demokratinės Lietuvos kartai. Todėl išgyvenusių šia baisią tragediją pareiga, mūsų visų pareiga - siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą, kad tiesa daugiau niekuomet neturėtų vaikščioti šešėliuose, bet net ir sunkiausiomis valandomis ji rastų kelią į mūsų širdis ir ten pasiliktų amžiams.

Darbų verpete, turime stabtelėti, atsisukti atgal, kad suvoktume Pasaulio Teisuolių žygdarbių mastą. Pasaulio Teisuolių gyvenimo istorijos įžiebia viltį, kad visi kartu sugebėsime kurti geresnį ir teisingesnį pasaulį.

Tvirtai tikiu, kad mes, lietuviai ir žydai, kartu su visais geros valios žmonėmis, padarysime viską, saugodami bendrąsias žmonijos vertybes, puoselėdami unikalų Livakų paveldą ir ugdydami jaunąją kartą savitarpio supratimo dvasia.

Valdas Adamkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas