Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento kalba, pasakyta verslo forume Helsinkyje

Šiandien turime puikių Lietuvos ir Suomijos verslo ryšių pavyzdžių bankininkystės, technologijų, aplinkosaugos bei kitose srityse. Tačiau tikiu, kad mūsų ekonominių ryšių plėtojimas galėtų būti dar intensyvesnis, dar naudingesnis mūsų šalių verslui ir vartotojams. Suomija ir Lietuva turi daug bendra - abi šalys yra ES bendros rinkos narės, abi priklauso vienam sparčiausiai Europoje pastarąjį dešimtmetį augusių ir, manau, vienam perspektyviausių - Baltijos jūros - regionui. Abi šalys suinteresuotos tolesne energetikos ir transporto infrastruktūros integracija tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, kuri šiuos du infrastruktūros prasme dar vis atskirus regionus galiausiai sujungtų į vieną.

Matydami visa tai, galime drąsiai teigti, jog dabartinis ekonomikos nuosmukis, kuris jau veikia ir Baltijos šalis, ir Šiaurės valstybes, yra tik persitvarkymo bei savo veiksmų peržiūrėjimo, ir,, noriu pabrėžti,, paspartinimo laikotarpis. Sunkmetis mus privertė peržiūrėti neefektyvų valdymą, mažinti biurokratizmą, numatyti konkrečias verslo skatinimo priemones. Lietuvos Vyriausybė ypatingą dėmesį ketina skirti mokslo ir inovacijų plėtrai ir domisi nauja ES iniciatyva inovacijų srityje - žinių ir inovacijų bendrijų, kuriose dalyvautų mokslo ir verslo partneriai, kūrimu. Lietuvą ypač domina galimybės bendradarbiauti su Suomija informacinių ir komunikacijų technologijų sektoriumi Žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) kūrime.

Tikiu, kad šis sudėtingas laikotarpis atvers naują valdžios, verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei sinergijos puslapį. Tačiau vien tik nacionalinių priemonių gali nepakakti, todėl labai svarbu Europos Sąjungos šalių solidarumas, vieningos Europos Sąjungos rinkos stiprinimas ir tarpusavio pagalba. Džiaugiamės ir ES prisiimtais įsipareigojimais veikti paskutiniame G20 susitikime Londone.

Atskirai norėčiau paminėti mūsų ryšių energetikoje svarbą. Jau minėjau tai, kas, mano nuomone, sudaro esminę Lietuvos ir Baltijos šalių apskritai energetinės strategijos ašį - tai Baltijos šalių ir Šiaurės šalių elektros rinkų sujungimas į vieną sklandžiai, be apribojimų konkurencijai, veikiančią rinką. Jau turime vieną jungtį tarp Estijos ir Suomijos, planuojama ir antra. Ne mažiau svarbi yra ir planuojama jungtis tarp Baltijos šalių ir Švedijos. Tikiu, jog įgyvendinus Europos Komisijos pasiūlytą Baltijos energetikos rinkos sujungimo planą ir panaikinus ne tik infrastruktūrinius, bet ir administracinius apribojimus veikti bendrai mūsų šalių elektros energijos rinkai žengsime milžinišką žingsnį, kuris leis sudaryti geriausias sąlygas energetiniam saugumui ir vartotojų pasirinkimui.

Suomiją ir Lietuvą sieja ir mūsų šalių atominė energetika . Rytoj lankysiuosi Jūsų šalyje statomoje atominėje elektrinėje. Mums labai svarbi Jūsų patirtis, nes turbūt žinote ir mūsų planus - uždarius šiuo metu veikiančią Ignalinos AE, bendromis jėgomis su regiono kaimynais imtis naujos AE projekto.

Tikiu, kad drąsiai priimsite iškylančius iššūkius ir eisite kūrybingai ieškoti naujų bendradarbiavimo kelių savo įmonėms. Tikiu, jog ir ateityje Suomijos bei kitų Šiaurės šalių investuotojai pirmiausia žvelgs į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kaip natūralias rinkas savo investicijoms, o Lietuvos įmonės gausiau realizuos produkciją Suomijoje ir kitose Šiaurės šalyse.

Linkiu sėkmės Jūsų Forumui ir linkiu, kad savo naujais ir perspektyviais verslo projektais sutvirtintumėte Lietuvos ir Suomijos valstybių bei žmonių ryšius.

Ačiū už dėmesį.

Valdas Adamkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas