Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidento kalba Lietuvos narystės ES penkerių metų proga Seime vykstančioje konferencijoje „5 narystės ES metai: Lietuvos Europos politika

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Premjere, Seimo ir Vyriausybės nariai, Ekscelencijos, konferencijos dalyviai,

Prieš penkerius metus Lietuva kartu su dar devyniomis valstybėmis tapo didžiąja Europos Sąjungos plėtros banga į Rytus - dar neseniai geležine siena atskirtą Europą. Mūsų narystė Europos Sąjungoje galutinai įprasmino šalies grįžimą į demokratinių, rinkos ekonomikos šalių bendriją.

Šia proga norėčiau prisiminti, ką kalbėjome 2002 metų gruodžio viduryje, kai Kopenhagoje baigėme derybas dėl narystės ES. Tuo metu sakiau, kad „ši plėtra yra istorinė, nes ji remiasi ilgalaikiais strateginiais uždaviniais. Mes kuriame stiprią, darnią, atvirą Europą, sėkmingai sprendžiančią globalizacijos uždavinius".

Šiandien verta prisiminti, jog Europos vienijimasis, pagrįstas liberalios demokratijos vertybėmis, yra ilgalaikis procesas. Neretai jis dar vadinamas unikaliu taikaus laisvų tautų sugyvenimo ir interesų derinimo mechanizmu. Tačiau kartu tai ir platesnio pasaulinio integracijos proceso dalis. Atvirumas pasauliui, pirmiausia savo kaimynams, buvo ir turi išlikti esminis ES veikimo bruožas. Tik būdami atviri, mokydamiesi iš kitų pasiekimų ir perteikdami savo patirtį, prisidėsime prie bendrų tikslų įgyvendinimo, būsime stiprūs ir pasirengę globaliems iššūkiams.

Tai Lietuva aktyviai darė nuo pat pirmųjų narystės Europos Sąjungoje metų, tai turime tęsti ir ateityje. Tai yra ir mūsų įnašas į bendrą Sąjungos politiką, ir mūsų moralinė atsakomybė savo kaimynams. ES ir jos normų plėtra neturi sustoti. Tiek visiems Lietuvos žmonėms, tiek rinkų ieškančiam verslui saugios aplinkos pirmiausia reikia mūsų kaimynystėje - Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir kitose šalyse. Todėl sveikinu vakar patvirtintą Europos Sąjungos paramos ir siūlomų reformų kaimynystės šalyse programą. Tai dar labiau sustiprins Europos buvimą šiose valstybėse ir šių šalių integraciją į Europą.

Dabar ir Lietuvos, ir visos Europos žmonės gyvena sunkmečio nuotaikomis. Sunkmetis užgožia ir Europos integracijos ekonomikos laimėjimus, ir kasdienę naudą, kurią mūsų piliečiai ir mūsų verslas patiria Europoje. Tačiau turime matyti ir platesnę Europos integracijos perspektyvą. Jeigu nebūtume Europos Sąjungos nariai, šis sunkmetis būtų dar sudėtingesnis. Lietuvos įmonėms būtų sudėtingiau prekiauti ES rinkoje, žmonėms būtų daugiau apribojimų keliauti, studijuoti, užsiimti verslu Europoje. Ne tik Lietuva, bet ir visas regionas, visa Europa gavo naudos dėl sparčiai vykusios ekonominės integracijos.

Europos Komisijos vertinimu, per mažiau nei dešimtmetį prekyba tarp ES senbuvių ir naujųjų narių išaugo trigubai, o vien tarp naujųjų narių - penkis kartus. Tai prisidėjo prie ekonomikos augimo, gyventojų užimtumo ir poreikių tenkinimo. Komisijos ir mūsų ekspertų vertinimai, kuriuos aptarsime šiandien, rodo, jog ES plėtra prisidėjo prie spartesnio Lietuvos ir kitų ES šalių augimo, pridėdama kasmet po daugiau nei 1 procentinį punktą prie šalies BVP augimo. Taigi Europos integracija svariai prisidėjo prie to, jog mūsų šalis per dešimt metų pastebimai priartėjo prie Europos Sąjungos išsivystymo vidurkio. Galbūt galimybės, kurias mums teikia narystė Europos Sąjungoje, kai kam atrodo jau savaime suprantami dalykai, tačiau tai nesumenkina jų svarbos.

Ne mažiau svarbus Lietuvai ir solidarumas, kurį įvairiose srityse ir įvairiomis progomis ne kartą parodė ES ir jos nariai. Kalbu ne vien apie Europos Sąjungos lėšas, kurios pasiekia Lietuvą. Ne mažiau svarbūs yra ir bendri principai, bendros vertybės, kurių laikymasis mus vienija ir daro bendrija, kurioje galime pasikliauti vieni kitais. Sunkmečio sąlygomis išbandomi esminiai ES bendrosios rinkos principai, tačiau tvirtai tikiu, jog nepasiduosime vienadienėms pagundoms, išsaugodami tai, kas buvo kurta daugiau nei pusę amžiaus. Išsaugosime tam, kad ateities kartos galėtų gyventi ir kurti suvienytoje Europoje.

Ši sukaktis - gera proga pagalvoti, ar tikrai išnaudojame visus narystės ES teikiamus privalumus, ar pakankamai prisidedame prie bendrų visos Europos bendruomenės tikslų įgyvendinimo. Jei būtume laikęsi biudžeto politikos ir vykdę struktūrines pertvarkas, kurias buvome numatę dar 2004 metais, jau būtume įsivedę eurą ir geriau pasiruošę sunkmečiui. Gerai, kad nekartojome panašių klaidų rengdamiesi narystei Šengeno erdvėje ir dabar mūsų piliečiai gali naudotis laisvo judėjimo teikiamais privalumais. Esu įsitikinęs, jog šiuo metu turime ne diskutuoti apie tai, ar pagrįsti reikalavimai, kurie keliami eurą įsivesti norinčioms šalims, bet aiškiai sutarti, jog tai yra mūsų prioritetas, ir, parodžius jo naudą mūsų žmonėms, siekti šio tikslo suderintais veiksmais visose politikos srityse. Iki šiol trūko būtent veiksmų suderinamumo ir dialogo tiek su mūsų žmonėmis, tiek ir su ES institucijomis.

Manau, jog viena svarbiausių mūsų dalyvavimo Europos Sąjungoje išvadų yra ta, jog tik aiškiai suprasdami savo šalies interesus, tik susitelkę savo svarbiausių tikslų įgyvendinimui galime būti aktyvūs ir lygiaverčiai ES bendruomenės nariai. Tam mus įpareigoja ir labai aiškiai išreikštas žmonių pritarimas Lietuvos narystei ES.

Mūsų pasiekimai Europos Sąjungoje, mūsų bendri sprendimai ir veiksmai bus prasmingi ir naudingi Lietuvai tik tada, jei taip pat atkakliai ir kryptingai dirbsime ne tik Briuselyje ar ES valstybių narių sostinėse, bet ir namuose. Kalbu ne tik apie mūsų svarbiausius energetikos projektus ar apie protingą biudžeto bei verslo plėtros politiką. Kalbu ir apie kitas sritis, kuriose esame ir būsime savarankiški priimdami savo sprendimus. ES mums suteikia geresnes galimybes mokytis iš kitų, perimti gerąją praktiką ir nekartoti kitų klaidų. Tačiau netiesiogiai buvimas bendroje Europos erdvėje sukuria spaudimą, kuris mūsų nesugebėjimą tinkamai tvarkytis ir teikti kokybiškas paslaugas mūsų piliečiams paverčia padidėjusiais emigracijos srautais.

Gerbiamieji,

Esu įsitikinęs, jog viskas prasideda nuo mūsų pačių prioritetų ir mūsų poreikių. Kai kam atrodo, jog biurokratinis ES politikos procesas, kurio metu derinami 27 valstybių interesai, yra pernelyg sudėtingas, lėtas ar primetantis kažkam kitų valią. Tačiau ar buvo taip, kad argumentais ir principais pagrįsta mūsų kalba būtų nesuprasta ir ignoruojama? Manau, jog dažniausiai mes patys nesame tinkamai apmąstę, tarpusavyje aptarę ir paruošę savo pozicijų, nesame išsiaiškinę, kas mums iš tiesų svarbu ir reikalinga, ir kaip tai pasiekti, o kartais tiesiog per vėlai susigaudome. Todėl paskęstame kasdieniame biurokratiniame procese, kuriame nesunku užmiršti, ko siekiame ir kuo mums gali padėti ES, ir kuo mes galime prisidėti prie bendrų ES tikslų formavimo bei įgyvendinimo.

Visa tai taps ypač svarbu, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungai 2013 metais. Tai bus tikras išbandymas mums - mūsų politiniam brandumui ir administraciniams gebėjimams, galiausiai mūsų vietos Europoje suvokimui. O juk iki to laiko liko mažiau nei jau praėjo nuo mūsų įstojimo į ES, kuris, atrodo, buvo visai neseniai.

Todėl tam turime rimtai ruoštis jau dabar. Tikiu, jog ir ši diskusija prisidės ne tik prie mūsų patirties ES apmąstymo, bet ir prie pasirengimo brandžiau išnaudoti Europos Sąjungos teikiamas galimybes ir aktyviau prisidėti prie jų kūrimo.

Linkiu įdomios ir konstruktyvios diskusijos.

LR Prezidentas Valdas Adamkus