EnglishFrancaisРусский
S. Daukanto a. 3, LT 01122 Vilnius
tel. 2664154, faks. 2664145
 

Paieška

Ieškoti

Kalbos

image
Šiandien Lietuvai labai svarbi ir labai iškilminga diena. Baigiasi vieno Prezidento kadencija, ir netrukus prisieks naujai išrinktoji Lietuvos vadovė. Valstybė pradės rašyti naują savo istorijos puslapį. Prieš kelias dienas paminėjome Karaliaus Mindaugo karūnavimą ir mūsų valstybės vardo tūkstantmečio Jubiliejų. Atidžiau pažvelgėme į savo istoriją, iškiliausias jos datas ir asmenybes, pasidalijome mintimis, kokiais keliais mūsų tauta ir valstybė atėjo į dabartį, kokios galimos ateities kryptys. Todėl naujosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo pradžią laikydami tam tikru politinio gyvenimo slenksčiu ir tai siedami su permainomis, nepamirškime ir tęstinumo. Pirmiausiai - reformų tęstinumo.
 
image
Liepos 6-oji žymi Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Jau tuomet ant krikščioniškų pamatų pradėta statyti valstybė kūrėsi kaip daugeliui kultūrų ir religijų atvira bei tolerantiška šalis. Ainių apdainuota kaip šalis "nuo jūros iki jūros", ji yra ir svarbi šiuolaikinių Baltarusijos ir Ukrainos valstybių istorijos dalis. Juodosios jūros pasiekimas mus suvedė net su užkaukazės tautomis, šiandienine Gruzija.
 
image
Esame kartu išskirtinę istorinę dieną išskirtinėje istorinėje vietoje. Čia, Neries ir Vilnelės santakoje, Gedimino kalno papėdėje, šalia garbingosios Arkikatedros įžengiame pro atstatyto istorinio pastato vartus. Tūkstantį metų švenčianti ir Mindaugo karūnavimo dieną mininti Lietuva po kelių šimtų metų vėl atveria duris į Valdovų rūmus - į laiko ir karų nesunaikintos tautinės tapatybės, neištrintos valstybinės atminties simbolį.
 
image
Tūkstantis devintais metais kilmingos vienuolės ranka užrašė penkias raides - LITUA. Jos reiškė Lietuvos vardą. Tas vardas buvo naujiena iš viso pasaulio periferijos, atrastos krikščionių misionierių, ir tapusios Europos istorijos dalimi. Moteris iš Saksonijos padarė įrašą, kurio dėka Lietuva šiandien švenčia savo tūkstantmetį, o jos sostinė tūkstantaisiais metais tapo Europos kultūros sostine.
 
 
image
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino "Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas - Lietuva" buriuotojus kurie apkeliavo aplink pasaulį ir Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse grįžo į Lietuvą.
 
image
 
image
 
image
 
image
Nuoširdžiai sveikinu Jus, šįvakar susirinkusius į vieną svarbiausių Lietuvos aikščių prie Vilniaus katedros ir pradedančius Tūkstantmetės Tėvynės ir jos žmonių širdžių šventę - Amžių sutartinę! Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję, tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą!
 
Neįmanoma pervertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bendros valstybės reikšmės. 200 metų trukęs bendro gyvenimo etapas - bendri priešai, bendros pergalės, bendri nuopuoliai ir bendras likimas. Tai buvo tik dalis Lietuvos ir Lenkijos politinių tautų ir eilinių žmonių bendro gyvenimo, draugystės ir nesantaikos istorijos. Jau pirmoji mūsų šalių „unija" - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos karalienės Jadvygos santuoka - dar XIV amžiuje davė pradžią dviejų tautų suartėjimui ir Jogailaičių dinastijos įsitvirtinimui Europos valstybėse. O „brolių lenkų/lietuvių" įvaizdis pamažu formavosi dar nuo tada, kai Horodlės unijos pagrindu Lenkijos bajorų giminės suteikė lietuvių didikams savo šeimų herbus.
 
 
image
 
image
Lietuva ir Gruzija ką tik peržengė šio istorinio tūkstantmečio slenkstį. Tačiau abi valstybės tebėra stulbinamai panašios. Mes turėjome ginti krikščionybę Europos pakraščiuose. XIX a. pradžioje mums likimas lėmė būti įveiktiems Rusijos imperijos ekspansijos. Įsikūrusios civilizacijų kryžkelėje, Gruzija ir Lietuva sukūrė etniniu ir religiniu požiūriu pakančią kultūrą ir greičiausiai todėl mes taip gerai suprantame vieni kitus. Tačiau XX a. mūsų valstybėms nepavyko atsilaikyti prieš fanatišką bolševikų puolimą, ir tai kainavo šimtus tūkstančių mūsų piliečių gyvybių. Šimtai tūkstančių išgyvenusių sovietų režimą vis dar nepajėgia susidoroti su dėl sovietų valdymo patirtais sukrėtimais.
 
image
Per savo gyvenimą ne kartą užsienyje teko lankytis viešosiose vietose su lietuviškais pavadinimais. Tokių vietų yra Romoje, Čikagoje, Niujorke, Lotynų Amerikoje ir net Sibiro glūdumoje. Lietuviai, iškilus mirties ir išnykimo pavojui, iškaldavo savo atminimo ženklus akmenyje, lede ir, laimei, kitų žmonių širdyse. Čia, Tbilisyje, tokios pastangos atrodo nebūtinos. Priežastys, dėl kurių mano karta stengėsi garsinti Lietuvą, jau praeityje. O žodį Litva, regis, žino beveik kiekvienas gruzinas.
 

Darbotvarkė

Ieškoti darbotvarkėje




Lankytojų statistika

Iš viso apsilankė: 24219022

Šiandien apsilankė: 2722

Dabar naršo: 437

@ 2008 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Prašome pranešti apie netikslumus. Sprendimas: Fresh media